Kaip atpažinti kripto sukčius

Didžiausia rizika kripto pasaulyje — ne kainų svyravimai, o apgavystės. Lietuvos bankas ir policija nuolat įspėja apie „investavimo platformas“, išviliojančias iš gyventojų dešimtis tūkstančių eurų. Geros naujienos: beveik visos schemos naudoja tuos pačius kelis triukus.

Penkios dažniausios schemos Lietuvoje

1. Netikra investavimo platforma

Reklama socialiniuose tinkluose (dažnai su netikru žinomo žmogaus „interviu“) vilioja „investuoti nuo 250 €“. Užsiregistravus paskambina lietuviškai ar rusiškai kalbantis „brokeris“, padeda „uždirbti“ — platformoje skaičiai gražiai auga. Tada prašoma investuoti daugiau. Kai norite išsiimti — atsiranda „mokesčiai“, „komisiniai“, „sąskaitos aktyvavimas“. Pinigų atgauti nepavyksta, nes jokios investicijos niekada nebuvo — tik piešiami skaičiai svetainėje. Būtent apie tokio tipo platformas (pvz., LWEX) Lietuvos bankas skelbia viešus įspėjimus.

2. „Pig butchering“ — pažintis, virstanti „investicija“

„Netyčia“ parašo malonus nepažįstamasis (pažinčių programėlė, Telegram, net WhatsApp „klaidingas numeris“). Savaitėmis kuria ryšį, o tada tarp kitko pasidalina, kaip sėkmingai „investuoja į kriptovaliutas“, ir pasiūlo pabandyti kartu — žinoma, per jo „platformą“. Toliau — pagal 1 schemą.

3. Netikras banko / policijos / biržos darbuotojas

Skambina „saugumo skyrius“: jūsų sąskaita „atakuojama“, pinigus reikia „skubiai apsaugoti“ — pervesti į „saugią sąskaitą“ arba paversti kriptovaliuta. Spaudimas, skuba, draudimas pasakoti artimiesiems. Tikras bankas ar policija niekada neprašo pervesti pinigų ar suvesti kodų telefonu.

4. Piniginės „patikra“ ar „sinchronizavimas“

„Palaikymo komanda“ (dažnai netikroje piniginės ar biržos „pagalbos“ paskyroje X/Telegram) prašo suvesti atkūrimo frazę „paskyrai patvirtinti“. Frazės suvedimas svetimoje svetainėje = viso turto perdavimas sukčiams per kelias minutes.

5. „Grąžinsime prarastas lėšas“

Jau apgautus žmones susiranda „teisininkai“ ar „lėšų susigrąžinimo agentūros“, už avansą žadančios atgauti prarastus pinigus. Tai antra tos pačios apgavystės banga — dažnai tie patys sukčiai su jūsų duomenimis.

Raudonos vėliavos (bet kuri viena — rimtas signalas)

• Žadama konkreti ar „garantuota“ grąža („2 % per dieną“).
• Pasiūlymas atėjo neprašytas — skambučiu, žinute, reklama.
• Spaudimas skubėti ir raginimas niekam nepasakoti.
• Platformos nėra ESMA ar Lietuvos banko registruose.
• Prašo įsidiegti AnyDesk/TeamViewer ar suvesti atkūrimo frazę.
• Išsiimti pinigus galima tik „sumokėjus mokestį“.

Abejojate dėl konkretaus atvejo? Atlikite sukčiavimo testą — 12 klausimų, 2 minutės.

Jei pinigai jau pervesti — veiksmų planas

1. Nustokite mokėti. Jokių „išsiėmimo mokesčių“, jokių „paskutinių įmokų“.
2. Skambinkite savo bankui (tą pačią dieną!) — praneškite apie sukčiavimą, prašykite stabdyti pavedimus ir inicijuoti lėšų grąžinimą, jei dar įmanoma.
3. Pareiškimas policijai: epolicija.lt arba artimiausias komisariatas, skubiu atveju — 112. Pridėkite: susirašinėjimus, sąskaitų išrašus, platformos adresus, kripto piniginių adresus.
4. Praneškite Lietuvos bankui apie neteisėtai veikiančią platformą — tai padeda įspėti kitus.
5. Pakeiskite slaptažodžius ir, jei diegėte nuotolinio valdymo programą, iš karto ją pašalinkite bei informuokite banką, kad įrenginys buvo pasiekiamas tretiesiems asmenims.
6. Nepasitikėkite „susigrąžinimo agentais“. Lėšų grąžinimu užsiima tik bankas ir teisėsauga.