Kas yra kriptovaliuta?
Kriptovaliuta — tai skaitmeninis turtas, kurio nuosavybę ir pervedimus fiksuoja ne bankas, o tūkstančių kompiuterių tinklas, naudojantis kriptografiją. Skamba sudėtingai, bet esmė paprasta: tai bendra, visiems matoma sąskaitų knyga, kurios niekas vienas nekontroliuoja.
Blokų grandinė paprastai
Įsivaizduokite bendrą sąsiuvinį, kuriame surašyti visi pavedimai: kas, kam ir kiek pervedė. Tokio sąsiuvinio kopiją turi tūkstančiai kompiuterių visame pasaulyje. Kai kas nors daro pavedimą, įrašas atsiranda visose kopijose vienu metu, o senų įrašų pakeisti praktiškai neįmanoma — kiekvienas naujas „puslapis“ (blokas) matematiškai susietas su ankstesniu. Todėl technologija ir vadinama blokų grandine (angl. blockchain).
Praktinės pasekmės:
- Nėra tarpininko. Pavedimui nereikia banko — užtenka interneto.
- Įrašai negrįžtami. Pervedus kriptovaliutą sukčiui, „atšaukti pavedimo“ mygtuko nėra. Tuo kripto iš esmės skiriasi nuo banko pavedimo.
- Atsakomybė — jūsų. Praradę piniginės raktus, prarandate ir turtą; nėra „pamiršau slaptažodį“ procedūros (nebent turtą laikote licencijuotoje platformoje).
Bitcoin — skaitmeninis auksas?
Bitcoin (BTC) — pirmoji ir didžiausia kriptovaliuta, veikianti nuo 2009 m. Jos pasiūla apribota protokole: bitkoinų niekada nebus daugiau nei 21 mln. Dėl šios savybės Bitcoin dažnai lyginamas su auksu — turtu, kurio negalima „prispausdinti“ daugiau.
Svarbu suprasti, ko Bitcoin negarantuoja: jo kaina nustatoma tik pasiūlos ir paklausos, todėl per metus ji ne kartą yra ir dvigubėjusi, ir kritusi perpus. Ribota pasiūla nereiškia, kad kaina negali kristi.
Ethereum ir išmaniosios sutartys
Ethereum (ETH) — antra pagal dydį kripto ekosistema. Jos esminis skirtumas: blokų grandinėje galima vykdyti programas — išmaniąsias sutartis (angl. smart contracts). Tai kodas, kuris automatiškai įvykdo sąlygas be tarpininko: pavyzdžiui, „jei gaunu X, išsiunčiu Y“.
Ant Ethereum (ir panašių tinklų) veikia decentralizuoti finansai (DeFi), NFT ir tūkstančiai kitų projektų. Naudotojui tai reiškia daugiau galimybių — ir daugiau būdų suklysti: išmaniųjų sutarčių klaidos ir apgaulingi projektai yra vieni dažniausių lėšų praradimo šaltinių.
Stabilizuotosios monetos (stablecoins)
Stabilizuotosios monetos — kriptovaliutos, kurių vertė susieta su tradicine valiuta (dažniausiai JAV doleriu ar euru). Jos naudojamos kaip „ramioji stotelė“ tarp sandorių. ES pagal MiCA reglamentą tokias monetas leisti gali tik prižiūrimi emitentai, o didelės apimties monetoms taikomi papildomi reikalavimai. Vis dėlto „stabilumas“ priklauso nuo emitento rezervų kokybės — istorijoje būta atvejų, kai stabilizuotosios monetos savo susiejimą prarado.
Rizikos, apie kurias privalote žinoti
- Kainos svyravimai. 30–50 % kritimai per kelis mėnesius kripto rinkoje — ne išimtis, o pasikartojantis reiškinys. Investuokite tik tiek, kiek galite sau leisti prarasti.
- Negrįžtami pavedimai. Klaidingas adresas ar sukčiaus piniginė — pinigai prarasti.
- Sukčiai. Didžioji dalis žalos Lietuvos gyventojams kyla ne iš technologijos, o iš apgavysčių — išmokite jas atpažinti.
- Jokio indėlių draudimo. Kriptoturtui netaikoma valstybinė indėlių apsauga, net jei laikote jį licencijuotoje platformoje.